Krikðèioniðkasis dvasingumas
Labiausiai pastebimi iðoriniai dalykai: struktûros, organizacijos, apeigos. Tuo tarpu viskas remiasi ir yra gaivinama vidiniø – dvasios.
Galima nesunkiai iðdëstyti, kà tiki krikðèionis katalikas – tam pakanka atsiversti katekizmà. Vis dëlto lieka aktualu, kaip ðias tiesas jis priima ir jomis gyvena, kà jos jam asmeniðkai reiðkia. Tikëjimas yra ne vien tiesos, o gyvas, asmeniðkas ryðys su Dievu.
Pradþià davë pats Jëzus, patraukdamas paskui save bûrá vyrø ir moterø. Jie sekë já, klausësi ir mokësi taip gyventi, kaip jis:
- ne ieðkoti savo naudos, bet dovanoti save vargingiausiems;
- neatstumti në vieno, visiems skelbti geràjà Dievo meilës naujienà;
- ne atsiriboti nuo kitø, bet padëti iðsilaisvinti ið viso, kas panèioja ir prislegia;
- ne atiduoti duoklæ Dievui apeigomis ir maldomis, bet pasitikëti kaip tëvu ir gyventi kaip jo vaikams.
Mokiniai suprato, kad tikëti, priimti Jëzø Kristø, reiðkia priimti iðgelbëjimà ið nuodëmës, blogio vergystës ir net mirties, nes jis pats, miræs ant kryþiaus ir prisikëlæs, paþadëjo já tikintiems amþinàjá gyvenimà. Savo patyrimu Jëzaus mokiniai dalijosi su kitais. Jie nepasiliko pavieniui, bet Kristaus vedami susibûrë á bendrijà – Baþnyèià, kurioje ir per kurià toliau pasaulyje veikia pats Kristus.
Jëzus daug kalbëjo apie dangiðkàjá Tëvà, jo gerumà, rûpestá, skatino kreiptis á já. Taip pat þadëjo atsiøsti Ðventàjà Dvasià, kuri primintø, savitai tæstø tai, kà jis pats darë. Jo mokiniai pamaþu suvokë: Dievas yra vienas, bet jis yra Tëvas, Sûnus ir Ðventoji Dvasia.
Sakome Dievas Tëvas –
ir suprantame, kad ið jo kyla visa, kas tik yra, jis – visatos Kûrëjas. Dievas yra tëviðkas: nepalieka ir neatstumia në vieno þmogaus, jis visus globoja ir veda á tikrà laimæ.
Sakome Dievas Sûnus –
ir þinome, kad jis tapo þmogumi ir gyveno tarp mûsø. Galime já vadinti ne tik Vieðpaèiu ir Mokytoju, bet ir broliu. Visu savo gyvenimu, pasiaukodamas net iki mirties, jis suvienijo þmones su Tëvu.
Sakome Dievas Ðventoji Dvasia –
ir tikime, kad ji veikia mus „ið vidaus”, primena, kaip Jëzus þadëjo, bei ákvepia. Ne tik ypatingais atvejais, o kasdien; ne iðskirtinius asmenis, o visus.
Ðventoji Dvasia padeda bûti Kristaus mokiniais, bûti tokiems, kaip jis, já sekti. Tai ir yra krikðèioniðkasis DVASINGUMAS: leistis vedamam Dievo Dvasios, bûti jos ákvepiamam.
Dvasingumas nëra uþsisklendimas nuo pasaulio, rûpinimasis vien nematerialiais dalykais. Prieðingai, krikðèioniðkasis dvasingumas veda á patá gyvenimo sûkurá, bet ágalina visur ir visada bûti su Dievu: kai meldþiamës ir dirbame, ilsimës ir bendraujame, kenèiame ir dþiaugiamës.
Tikrasis dvasingumas – buvimo krikðèioniu bûdas, þvilgsnis á pasaulá, jo vertinimas ið Kristaus pozicijø ir ásipareigojimas kurti Dievo karalystæ.
Pagalba ir priemonës dvasiniame kelyje
- Visi esame Dievo mylimi ir ðaukiami á vienybæ su juo, tai yra ðventumà;
- Suburti á vienà Dievo vaikø ðeimà, garbiname Dievà ir patiriame ypatingà jo veikimà per liturgijà ir sakramentus;
- Dvasia mums teikia konkreèià pagalbà savo dovanomis;
- Mes bendraujame, kalbamës su mus mylinèiu Tëvu ir jo klausomës, tai yra mûsø malda;
- Suklydæ mokomës gráþti atgal ir tiesinam savo kelius susitaikymu ir atgaila.
Ávairûs dvasiniai keliai Baþnyèioje
Iðminties semiamës ið didþiøjø praeities vyrø ir moterø, dvasingumo mokyklø ákûrëjø.
Krikðèioniðkas kelias yra ávairus. Juo eina:
- Dievo tautos nariai, jo vaikai – pasaulieèiai;
- tarnaudami Dievo tautai savo ypatingomis dovanomis – kunigai;
- pasiðventæ Dievui ir artimui skaistumu, neturtu ir klusnumu – vienuoliai ir vienuolës.
Parengë kun. Lionginas Virbalas SJ
|